Pasislėpęs Smiltynėj

kovo 12, 2012 in Kelionės, Tėvynės grožis

2012-03-09 … 2012-03-11

Smagiai pabuvoję Kaune vykusiame G. Paškevičiaus koncerte, nutarėm vykti dar ir į koncertą Klaipėdoje.  Taip gerai sutapo, kad koncertas penktadienį, tai kaip gi nepasiliksi pajūry visą savaitgalį…? O tada beliko sulaukti mūsų mylimos beta.lt akcijos su kokiu geru pasiūlymu pigiau paviešėti pajūrio viešbutuky. 

Ir štai, po kelių dienų nušvito akcija su nežinomu viešbutuku Smiltynėj – Palva. Griebėm kuponus, nes tebuvo vos 150lt už dvi naktis dviems žmonėms ir dar su pusryčiais. Na, maža bėda, kad teks naudotis keltu, taigi ir vėl būsim lyg Klaipėdoj, bet ne Klaipėdoj. Užtai šauniai tęsim pažintines keliones per viešbutukus… :)

Kaip ir buvo galima tikėtis, koncertas Klaipėdoje buvo tiek pat nuostabus, kiek ir Kaune, po koncerto dar pavalgėm ir spėjom į paskutinį keltą… Keletą dienų prieš išvyką, pranešiau Palvos administratorei, kad atvyksim vėlai, ir gavau atsakymą, kad viskas gerai, tik kad neliktume anam krante miegoti… 

***

O mudu turim neskanios patirties su keltu ir vėlyvu atvykimu: iškart po veselės turėjom vykti į Juodkrantę, į viešbutį Kurėnas, iš anksto buvom rezervavę kambarį ir pranešę, kad atvyksim su paskutiniu keltu, kad tiesiai po vestuvių. Ir dar būnant Klaipėdoj, apie 23 val. paskambinus į viešbutį pranešti, kad jau mes netoli, gavom gerą moralą, kaip mes drįstam taip vėlai atvykti, svečiai jau miega, o mes baladosimės ir t.t.  Žinoma, į Kurėną nebevažiavom, visa laimė, kad Ąžuolyne vyko vakarėlis, ir mus šauniai priėmė… Nes buvo jau spalis, mažai kas dirbo Juodkrantėj. 

***

Taigi, apie Palvą. Žinojom tiek, kad viešbutis yra tarp senosios ir naujosios perkėlos, o daugiau “pagooglinti” nespėjom, tad važiavom ir ieškojom nuorodos. Navigacija vedė nurodytu adresu, bet matyt senuoju keliu palei marias, o tas kelias jau turbūt senokai nenaudojamas, paliktas tik pėstiesiems ir dviračiams. Kažkur arčiau senosios perkėlos radom kelio ženklą su nuoroda, pasukom ir papuolėm į tamsų mišką… Šiaip ten nedrįstume važiuoti, bet iš akcijos nuotraukų matėsi, kad viešbutukas neblogas. Pavingiavę miškeliu pasiekėm viešbutį – namas didelis, tvarkingas, aplinka irgi graži. Net nepagalvotum, kad toks viešbutis pasislėpęs yra Smiltynėj :)

Įėjom į vidų. Šiek tiek pasimetėm, nes pasirodė, kad papuolėm į kažkokios šeimos namus! Buvo jau gerokai po vidurnakčio, administratorė (kaip netrukus paaiškėjo, kad tai ji) buvo susisukusi į šiltą megztinį, aplink kojas trynėsi katinas, svetainėj (restoranėlyje) du vyrai gurkšnojo alų, degė blanki šviesa, o registratūra tebuvo jaukus nedidelis stalelis… Viskas atrodė taip jauku, kaip ne Lietuvoj :)

Mus pasitiko draugiškai, neoficialiai, paklausė, kaip renginys, ar ne alkani – pasirodo, būtume gavę ir valgyti vidury nakties :) Kodėl mus tai stebina? O todėl, kad tokio šeimyninio stiliaus viešbučio Lietuvoj dar nematėm! Buvom tikrai maloniai nustebę, kad toks jaukus viešbutukas yra, ir taip gerai pasislėpęs Smiltynės miškuose…

Vaizdas išėjus iš viešbučio arba sėdint restoranėly fantastiškas, ypač vakare – esi iškart ant marių kranto, kitoj pusėj švyti uosto lempos, kartais praplaukia viens kitas laivelis. Esi lyg ir veiksme, bet lyg ir vidury miškų. Labai smagu pasivaikščioti krantine, tik kad oras mūsų nedžiugino, bet kitą vakarą pražingsniavom pamariu ir mudu:
Krantine ties Palva

Uostas pries Palva

Nuo Palvos terasos

Kambariu irgi skųstis nėra dėl ko, viskas puiku. O pusryčiai kokie skanūs!!! Restoranėlio stilius irgi labai patiko, rodos, kiekviena detalė yra savo vietoj ne šiaip sau, viskas jūrinio stiliaus – mėlyna arba dryžuota, net šeimininkės prijuostė! O šeimininkė nuostabi – visada pasiteiraus, ar nieko netrūksta, ar skanu… 

Restoraniukas

Vaizdas pusryciaujant

Šiame pasislėpusiame jaukiame viešbutyje praleidome savaitgalį, atšventėm gimtadienį, smagiai pabendravom su šeimininke ir administratore, gimtadienio proga gavom labai mielą rankų darbo raktų pakabutį su jūros akmenėliu…
Kambario raktas nr. 17 ir dovana

Niūrų pavasario savaitgalį pajūry tikrai negalėjo būti geriau :) Rekomenduojam apsilankyti ten. Pajūris, kaip visoj Kuršių nerijoj, yra toliau, už miško, bet pasikinkius dviratį, atostogos vasarą čia būtų super…

***

Iškišę nosį iš jaukaus viešbučio, sėdom į mašiną ir patraukėm link Nidos. Pakely mus sustabdė pora tranzuojančio jaunimo. Paėmėm pakeleivius, tad viena diena pajūry praėjo išvis neįprastai. Vaikinukas vilnietis, jo draugė – prancūzaitė, abu susikrovė kuprines, sėdo į traukinį ir atsirado Kuršių nerijoj. Tądien visą neriją dengė tiršto rūko sluoksnis, mūsų pakeleiviai buvo padoriai šnekūs, tad tos dienos nuotaikos tikrai nesudrumstė…

Rukas Nerijoj

Rukas Nerijoj

Rukas Nerijoj

Rukas Nerijoj

Rukas Nerijoj