6-a diena

2012-04-27 penktadienis. SENJ.

Nubudom jau gražiojoj pakrantėj. Šiandien nieko didelio planuose nėra, tik važiuoti ir važiuoti ir važiuoti iki pat Zadaro. Ten jau ir baigsis mūsų kelionė, poryt išskrisim… Dar rytoj bus visa laisva diena – apvažiuosim apylinkes. Tad, į kelią!

“Kvarner coast” glosto mūsų akis. Pats gražiausias kelias, koks begali būti :)

Siai dienai - raudonas kelelis

Kelias vėl vingiuoja palei pat vandenį, kai kur toliau, kai kur arčiau jo, kai kur į kalną, kai kur nuokalnėn… Kone ant kiekvieno kalno yra po apžvalgos aikštelę. O vaizdai…….

Coast line

Coast line

Coast line

Oras taip pat lepina – jau net išsirengėm :D Vis tik į vandenį lipti šaltoka. Ryt poryt žadamas karštesnis oras – kas žino, gal ir įlipsim :)

Pakely stabtelim kažkuriam miestuky, akį patraukė molas. Vėl padrybsojom, pasideginom… jūros ežius pagaudėm :)

Ant molo

Prie molo

Norisi panerti

Horizontai

Ezius gaudom

Negalim pravažiuoti nė vienos apžvalgos aikštelės – nuo kiekvienos jų vis kitokia panorama atsiveria. Tad ir vėl stojam…

Sustojimas

Oj gerai

Panorama

Mudu

Važiuojam toliau…

Vaziuojam

***

Pas žmogų, kuris mus priėmė nakčiai Senj miestuky, gavom info, kad labai graži sala yra Rab sala. Iki jos keltas kelia iš Jablanac miestuko. Privažiavę jį nutarėm nusukti iš kelio dėl takelio. Tiesa, visam kely buvo daug slovėnų mašinų, visi savaitgaliui kažkur labai skubėjo. Kaip paaiškėjo pasukus į Jablanac, visi lyg sutarę kėlėsi į Rab salą. Kai pamatėm eilę prie kelto, nutarėm, kad gal tiek to… :) Be to, pats keltas turėjo būti už poros valandų ir kaina tokia buvo ghm… Tad pasigrožėjom Jablanac’u ir išvažiavom iš kilometrinės eilės prie kelto :)

Map

Eilej prie kelto

Jablanac

***

Kažkur jau už Jablanac, išmušė mūsų kelionės 1000-asis kilometras :)

1000 km

Kazkur cia buvo musu 1000 km

***

Riedam toliau. Gražūs vaizdai vis dar lydi mus, bet jau jaučiamės persisotinę apžvalgos aikštelių :) Stojam jau tik kur ne kur…

Coast line

Coast line

Coast line

Coast line

***

Pasiekiam Zadar apylinkes, nutolstam nuo gražiosios pakrantės. Keliai keleliai pinasi raizgosi, vos ištrūkstam reikiama kryptim. Zadare užsakėm dvi naktis. Vėl iš anksto ir vėl per booking.com. Pataikėm pas porą pagyvenusių žmonių (ponai Markovai), kambarys įrengtas nuosavam name. Kaina už dvi naktis – 66 eurai, t.y. po 33 eurus už naktį. Kaina klasikinė :) Atvykom ganėtinai anksti, šeimininkai paruošė mums Zadaro žemėlapį, pasiūlė kur gerai pavalgyti, tad išsiruošėm į didmiestį.

Labai keista, mes gi didmiesčių ne mėgėjai, bet Zadaras mus papirko. Na, nėra jis labai jau didmiestis, bet ir ne miestukas, po kokius keliavom. Kažką šis miestas turi… Senamiestis vėl labai patogus – pusiasalyje. Privažiuoti galima prie pat, parkingo vietų daug.

Zadar jau yra Dalmatijos regione :) Tad vėl – sveiki mes atvykę į Dalmatiją! :)

Skaitėme, kad Zadare yra pora labai įdomių objektų… Eisim vėliau jų ieškoti. Kol kas pasižvalgysim po senamiestuką.Yra ir čia ką pažiūrėti – senosios bažnyčios, griuvėsiai, vakarinė pakrantė, kur būna nuostabūs saulėlydžiai…

Krantine

Krantine

Zadar

Zadar

St Donat church

Zadar

Zadar

Miesto vartai

Senieji suliniai

Beklaidžiodami išsimušam į vakarinę pakrantę. Saulė ruošiasi leistis, tad vaizdas tikrai nenusakomo grožio. Pakrantė kažkuo primena Paryžių, galbūt medeliais ir krūmais, gal statiniais :)

Vakaras Zadare

Pakrante

Taigi, garsioji pakrantė. Čia kažkur turėtų būti du meno kūriniai: vienas – iš bangų sukuriantis muziką, o kitas – geriantis saulės energiją ir po to visą naktį šviečiantis.

Abu meno kūriniai sukurti pakrantės pradžioje, pačiam iškyšulyje. Tik arti priėjus išgirstam įdomius garsus. Iš pradžių jie skamba keistokai, kaip nesuderintas orkestras ar muzikinio teatro muzikantai, besiruošiantys spektakliui (kas buvo teatre prieš spektaklį, tas žino :) ). Matom tokias lyg skylutes grindinyje, laiptukus, ant kurių prisėdę žmonių.

Čia ir yra tas meno objektas – Jūros Vargonai (Sea Organ). Kažkur apačioje po grindiniu, pastatyti prietaisai, jūros bangų energiją paverčiantys skirtingais garsais. Kuo didesnės bangos, tuo intensyvesnė muzika. Mes pataikėm ramų vakarą ateiti, tad muzika buvo švelni švelni. Iš pradžių keistoki atrodę garsai labai greit papirko mus. Tokia labai gera meditacinė muzika ir pati vieta… Prieš akis leidžiasi saulė, praplaukia laivai, klykauja žuvėdros ir ta muzika, atitinkanti bangų ritmą… atjungia mintis :)

Juros vargonai

Juros vargonai

Ieškom kampo, kur būtų garsiausia muzika :) Jau tik jos aido nebeužtenka – ji kaip narkotikas :) Eidami pagal garsą, pasiekiam paskutinį šulinio dangtį – jame tarytum sukaupti visi garsai. Mėginam melodiją įrašyti telefonu… Tarp kitko, visai gerai pavyko :)

Saugom garsus

Nuostabi Zadaro pakrantė. Norisi sėdėti ir sėdėti, ir medituoti su jūros kuriama muzika. Kažkas nepakartojamo… Kaip gerai, kad čia praleisim du vakarus – gal rytoj vėjas kels didesnes bangas ir muzika bus dar gražesnė? :) Būtinai sugrįšim čia rytoj…

Zadaro pakrantej

***

Einam ieškoti dar ir kito meno kūrinio, vadinamo Saulės Pasveikinimu (Sun Salutation). Ieškom kažko, kas turėtų šviesti… ir randam ant grindinio sudėtą didelį didelį apskritimą iš saulės baterijų :) Kaip paprasta ir originalu… Visą dieną jos geria energiją, o visą naktį šviečia :) Deja, dar per šviesu, kad sulauktume atkartotos saulės šviesos. Ryt ateisime vėliau, įdomu pamatyti, palauksim tamsos…

Sun salutation

Sun salutation

O šiai dienai grožių užteks. Palepintos ir akys, ir ausys :) Būtų gerai jūros melodiją parsinešti namo, būtų pati geriausia lopšinė…

[Tęsinys "7-a diena"]

Parašykite komentarą