3-a diena

2012-04-24 antradienis. KAŽKUR NETOLI LABIN.

Nubundam pas geruosius žmones :) Kur esam, nelabai žinom, bet navigacija parodo – pro šią vietą vakar važiavome tikėdamiesi rasti nakvynę ant jūros kranto. Deja. Ir rytas pasitiko toks visiškai niūrus… Pasimokę iš vakar dienos klaidos – ne rezervuoti nakvynės, o tikėtis kažką rasti, dar vakar vakare internete ieškojom kambario sekančiai nakčiai. Pagal dar Lietuvoje sudarytą kelionės planelį keliauti sekėsi sunkokai, tad plius minus įvertinom atstumus ir kitą naktį planuojame nakvoti Krk saloje :) Kaip įdomu… Per booking.com pavyko rasti nakvynę už 29 eurus – pigiau nei lig šiol. Ką gi, o šįryt papusryčiavome, susikrovėme šmutkes ir išvažiavom iš nakvynės vietos…

Cia nakvojom

Šis dienos planuose (raudona trasa) artimiausias miestelis Labin, vakar ne visai džiugiai mus pasitikęs išpuikintas pajūrio kurortas Rabač, po to laukia kalnų miestelis Buzet ir vėl pajūrio miestukas Lovran bei Krk sala:

Sios dienos trasa - raudona

Lovran ir Krk salos žemėlapyje nematyti (kitų dienų įrašuose bus kiti žemėlapiai :) ). Lovran yra netoli Tunel Učka, dar ten netoli yra ir žymesnis kurortas Opatija. Po to – Rijeka. Žemėlapyje alyvinė spalva rodo vakarykštės (antros) dienos trasą, o geltona – pirmos dienos trasą. Taigi važiuojam jau trečią dieną….

***

Lyja visą rytą. Pragiedrulių nematyti. Skėčio neturime. Bet gi labai norisi pasivaikščioti Labin’e :) Ieškom prekybcentrio, kur galėtume nusipirkti pigiausią skėtį. Pasirodo, ši misija tapo vos įmanoma! Sugaišome daug laiko, apvažiom keletą prekybcentrių ir kol įsigijome skėtį, dingo noras vaikščioti lietuj lyjant :) Tad tokį siuvenyrą parsivežėm namo :) Labin’ą tik pravažiavom…

Labin

Labin tvirtove

***

Tokiu oru nesinori grožėtis ir Rabač’u, o naktį tas išpuikintas kurortėlis atrodė labai gražiai. Jį pravažiuojame net nestabtelėję…

Rabac

***

Vėl sukame į žemyno gilumą, link Buzet. Buzet garsėja kaip vyndarių kraštas, miestas kadais taip pat buvo venecijiečių tvirtovė, statiniai datuojami 16-17 a. Kelias niūrokas, lyja ir lyja. Kuo aukščiau į kalnus kylam, tuo labiau į nepermatomą dulksną lendam, kartais net nesmagu važiuoti darosi… Bet mums sekasi :) Artėjant prie Buzet, debesys sklaidosi, protarpiais blyksteli saulė ir bent jau nebelyja! Užkylam į kalną, randam parkingą ir išeinam į kelią :)

Buzet

Buzet miesto vartai

Mudu in Buzet

Kaip ir kituose miesteliuose, praeinam pro miesto vartus ir įžengiam į senamiestuką. Vėl siauros gatvelės, vėl viduramžių namai.

Buzet

Buzet

Buzet

Buzet

Bevaikščiodami papuolam į akligatvius, einam pievelėm ir užkampiais ir atrandam senovinę buvusią duonos kepyklą :)

Kepykla

O priešais ją – kuo gražiausia apžvalgos aikštelė į naująjį miestą, kuris dabar mums po kojom:

Naujasis Buzet

Toliau kur eiti nėra, tad apsisukam ir bandom orientuotis taip, kad apeitume ratą aplink senamiestį. Beeidami užtinkam įdomų išėjimą lyg ir ant miesto sienų…

Isejimas ant miesto sienu

Papuolam į puikų pasivaikščiojimo takelį, kur daug suolelių ir senų kaštonų :)

Takelis

Takelis palei pili

Buzet po kojom

Nuo šio pasivaikščiojimo takelio atsivėrė dar gražesnė Buzet’o panorama:

Buzet

Apėję tvirtovę, grįžom į mašiną. Oras vis tik nedžiugino, didelio noro vaikščioti ilgiau taip pat nebuvo. Buzet nepasirodė gražesnis už kitus kalnų miestelius, lankytus vakar – Groznjan ir Motovun. Kiekvienas jų savotiškas ir kitoks, tik į Buzet grįžti jau nesinorėtų – pamatėme ir tiek. Be to, labai ne pakeliui…

Paliekam Buzet’ą…

Paliekam Buzet

Tiesa, Buzet regione yra trys labai įdomūs (mūsų neaplankyti) kaimeliai:

  • Vrh – garsėjantis putojančiu vynu, šimtamedžiais alyvmedžiais…
  • Roc – kaimas/tvirtovė, dabar turintis vos 17 gyventojų…
  • Hum – 8 gyventojų kaimas :)

***

Judam atgalios į pajūrį. Kad būtų greičiau ir paprasčiau, pasirenkam autostradą – kelias mokamas, didesnė dalis eina per kalnų tunelį – Tunel Učka. Tunelis labai geras, daug stotelių, daug ventiliatorių, buvo ramu ir važiuoti :)

Privažiuojam Lovran. Kadangi pervažiavom kalnus ir nusileidom į pajūrį, oras čia visai kitas – mus pasitinka saulutė. Vėjas ne mažas, tad gaunam progą pasigrožėti didelėm bangom, dūžtančiom visai prie parkingo…

Lovran

Lovran

Lovran

Pasigrožėję bangomis, einam šiek tiek pasivaikščioti. Netoliese aptinkam naujam sezonui besiruošiančius restoranėlius, užsukam į vieną jų paskanauti kokios šiltos sriubos.  Pasirodo, ne pigų išsirenkam :) Žmonių nėra visiškai, mus pasitinka pagyvenęs padavėjas. Pašnekam apie nevykusį orą ir vartom meniu. Kai užsisakom tik sriubos, padavėjo veidas apsiniaukia kaip ką tik nuėję debesys :) Ne kokie iš mūsų prabangūs turistai… Visa Kroatijos pakrantė, rodos, yra išlepinta pasiturinčių vokiečių ir austrų – viskas jų kalbomis ir viskas paruošta jų piniginėms… Tad du varguoliai iš Lietuvos privertė restorano padavėją nuliūsti :) Nepaisant to, gavome labai skanias pomidorines sriubas…

Grazus skanus maistas

Pasišildę ir pasisotinę grįžom prie mašinos. Nežinia, kokios bangos buvo kol valgėm, bet visa mašina buvo šlapia :) Ir ne šiaip vandeniu, o sūriu jūros vandeniu aptaškyta. Nors stogą kepino saulė, vandens lašeliai nudžiūti net neketino – kur ne kur vietoj jų liko druskos dulkelės… :) Nelemtas jūros vanduo apteršė mums visą Polo! Dar pasigrožim Lovran krantine ir judam tolyn – link Opatijos, Rijekos ir Krk salos.

Lovran

***

Skaitėme, kad Lovran ir Opatiją jungia koks tai be galo gražus nuostabus pajūriu einantis takelis “Lungomare promenade”. Nors ir kelias ėjo palei pat krantinę, jokio takelio taip ir neradom, o taip norėjosi… Opatijoj nestojom, būtų reikėję nusukti iš kelio dėl takelio, o dar vienas išpuikintas kurortas visai netraukė. Nors Opatija geografiškai yra Istrijos pusiasalyje, administracinė priklausomybė – jau Kvarner regionui.

***

Taigi, sveiki mes atvykę į Kvarner regioną!!! :) Nuostabioji Istrija liko jau už nugaros… Tikrai įspūdingo grožio regionas.

***

Prieš mus – Rijeka. Tai, berods, trečias pagal gyventojų kiekį miestas Kroatijoje, toks labai pramoninis… Jame daug laivų statyklų, didelis traukinių mazgas. Mums visiškai nesinorėjo lankyti tokio didmiesčio, todėl navigacijos vedini, perskrodėm Rijeką skersai (beveik kaip Savanorių prospektu) ir džiaugėmės ištrūkę iš didmiesčio džiunglių :) Važiuojant miestas net nė kiek nesuviliojo – daugiabučiai, spūstys, autobusai… O informacijos apie lankytinas vietas Rijekoje turim daug. Galbūt kažkada… :)

***

Už Rijekos aptikom labai įdomų ir dar statomą automagistralių mazgą. Gaila, nebuvo kaip įamžinti, bet kai pamatėm, kuo važiuojam, jauku nepasidarė :) Visa autostrada “pakabinta” ant skardžio ir ant kolonų… Ir tiek daug kelelių ten priraizgyta, keista, kaip nesusipainiojom :) Pakeliui stabtelėjom nufotografuoti pramoninės įlankos… ir skubėjom į nakvynės guolį Krk saloje.

Uz Rijekos

***

Krk salą su žemynu jungia tiltas, tad nepajutom esą saloje. Vingiuojam iki kaimelio vardu Šilo :) Jame radome kambariuką nakvynei… Sala nuo žemyno pusės atrodė kaip milžiniškas žvyro karjeras, be jokio augalėlio. Tik pravažiavus sausas akmeningas teritorijas, išvydom žalumos. Navigacija iki Šilo vedė labai smagiu, vingiuotu keliuku, o ne pagrindiniais salos keliais. Smagiau taip :)

Keliones vaizdas

(Pirma diena – geltona, antra – alyvinė, trečia – raudona…)

Krk sala

Nustembam išvydę “kambarį” vos už 29 eurus! Prieš tai mokėjom visur po 35 eurus, bet tokio lygio apartamentų nepasiūlė niekas :) Taip mus nudžiugino Pansion Tina.

Apartamentai

Apartamentai

Balkone

Labiausiai sužavėjo didelė virtuvė ir balkonas su vaizdu į žemyną. Pagaliau galėsim pasigaminti normalaus maisto, tik reikėjo surasti dar dirbančią parduotuvę :) Sėdom į Polo ir pasileidom per Šilo ieškoti maisto prekių parduotuvės :) Pasisekė – radom, turėsim skanią vakarienę…

Šalia parduotuvės parkingo atsivėrė graži žemyno panorama…

Salia parduotuves

Mudu

Krantine

Zemynas is salos

Prisipirkę maisto, keliavom namo ruošti pasiilgtų šiltų patiekalų. O vakarienė su tokiu vaizdu iš balkono gavosi išvis nuostabi :) Po vakarykštės vos sėkmingos nakvynės paieškos, lietingo šio ryto ir išpuikintų pajūrio kurortėlių, pagaliau vakaro sulaukėm tokio, kokio norėjom…

Issvajota vakariene

Vakarienes desertas

***

Ne visai mielai nuo vakar vakaro vykę reikalai baigėsi gerai – oras taisėsi, radom šaunią nakvynės vietą saloje. Dėl to visiškai ne pagal planą keliaudami dar papildomai apsuksim ratą saloje! Priešais mus, žemyne, matėsi Crikvenica ir Novi Vinodolski miestukai – juos vėliau tik pralėksime…

[Tęsinys "4-a diena"]

Parašykite komentarą