1-a diena

2012-04-22 sekmadienis. FAŽANA.

Skaniai išsimiegoję Villa Velina’oje, persipakavę daiktus, pasileidom į kelią. Diena buvo visiškai ne kokia, lynojo, džiaugėmės pasiėmę striukes, nes buvo ir šaltoka… Iš vakaro dar turėjom viltį Fažanoje pavaikščioti ir šviesiu paros metu, bet kai pamatėm orą, nutarėm, kad gal ne :)

Villa Velina

Vakare keliaudami pro šalį kažkur matėm Lidl prekybcentrį, tad pirmiausia ieškojom jo – reikia gi turėti ko nors pakramtyti ir atsigerti :) Lidl visai nenudžiugino, bet šiam kartui buvo gerai. Maistas visai ne pigus, ypač mėsiški dalykai… Tai prisirinkom visokių niekų ir leidomės į kelią. Kadangi arčiausiai mūsų Pula, nemažas miestas, turintis ką parodyti turistams, tad vyksim ten. Po to planavom keliauti į pusiasalio galiuką – pajūrių zoną, kur geru oru renkasi Pulos gyventojai. Tačiau paklydome tarp sankryžų ir sankryžėlių ir pirmiausia pasukom link pusiasalio, o Pulą aplankysim vėliau..

Link Premanturos

***

Kelias per pusiasaliuką ėjo toks:

Premanturos pusiasalis

Vos pavažiavus per pušynus pamatėm smaragdinį vandenį – aišku, nusukom iš kelio dėl takelio, bet… buvo verta! Pirmas pajūris Kroatijoje atsivėrė visu gražumu…

Premanturoje

Premantura beach

Debesys lyg tyčia dėl mudviejų prasisklaidė, nušvito saulutė, bet vėjas traukė kaip reikiant. Tarp daugybės nugludintų akmenų pastebėjom kažką mėlynuojančio – ten buvo daugybė labai gražių, bet labai mažų kriauklyčių :) Sauja jų parkeliavo ir į Lietuvą :)

Renkam kriauklesPernelyg ilgai pajūriu nesimėgavom – jau buvo popietė, o kelias prieš akis ilgas. Rodėsi, kad iš Pulos regiono šiandien ir neišvyksim – norėjosi kiekvieną kampelį apžiūrėti… Tad sėdom į Polo ir keliavom arčiau pusiasalio galiuko.

Polo

Link galiuko

Kelyje buvo daugybė nuorodų į pležus, vasaros kavines, parkingus ir t.t. Dabar, be abejo, žmonių nebuvo nė kvapo. Kelio pabaigoje mus pasitiko štai toks objektas:

Bokstelis

Prie jo parašyta, kad tai vienos kavinės nuosavybė, bet naudotis galima viskuo, tik už traumas esi atsakingas pats :) Užlipti viršun drįso tik vyriškis, o vėjas jau ir ant žemės stovint traukė kiaurai per rūbus…

Vaizdas nuo bokstelioUž bokštelio vingiavo viliojantis takeliukas, tad pasileidom juo.

Takeliu tolyn

Ir prieš akis atsivėrė pasakiški vaizdeliai:

Skardziai

Čia pasikarstėm tik gerą pusvalandį – kaltas vėjas, toks šaltas buvo, kad eina … :)

Ant uolu

Mudu

Pasigrožėję Premanturos pusiasalio galiuko atveriamais horizontais, bet neiškentę šalto vėjo, judėjom link Pulos.

Link Pulos

***

PULA.

Tikslas Puloje – romėnų laikų amfiteatras, apie kurį daug skaitėm ir kurį matėm leisdamiesi lėktuvu – atrodė labai gražiai :) Mudu žemėlapių neturim, navigacija tokio objekto nerodo, tad važiuojam kažkur link centriuko :) Kol moteriškoji mūsų pusė įdėmiai nagrinėja stringančią navigaciją, vyriškoji pusė vairuoja intuityviai ir še tau – tiesiai prie amfiteatro atsiranda :D

Pulos amfiteatras

Pulos amfiteatras

Pulos amfiteatras

Pulos amfiteatras

Pulos amfiteatras

Pulos amfiteatras

Įėjimas į muziejų kainavo po 40 kunų, t.y. 20 litų žmogui. Nutarėm, kad iš mūsų menki istorijos ir muziejų mėgėjai, tai nėjom :D Aplink amfiteatrą buvo pramintas takelis, o matomumas labai geras, tad tik garbės ratą apsukom, pasigrožėjom išlikusia didybe ir vizitą Puloje baigėm :D Skaitėme lietuvių forume, kad Puloje nieko įdomaus daugiau nėra, didmiestis ir tiek, kamščiai… tad ir mes laiko negaišome. Nors sekmadienis ir žmonių daug nebuvo, turistų taip pat dar ne sezonas, tiesiog patingėjom ieškoti bažnyčių, muziejų ir kitų “pamatyti būtinų” objektų. Tiesa, parėmėm Pulą keliomis kunomis, mat susimokėjom už parkingą, nors mokėti nereikėjo – kvituką išmušė iki kitos dienos ryto :D

***

Toliau pagal kelionės info planą ir žemėlapį mūsų laukė toks maršrutas:

Tolesnis planas

Šiandien ramiu tempu vingiuodami spėjom pamatyti/pervažiuoti Vodnjan, Bale, Rovinj, Lim Fjord’ą, Vrsar miestukus, o miegoti teko Poreč’e – pagal pirmą idėją, suktą dar Lietuvoje būnant, ši naktis turėjo būti gerokai aukščiau žemėlapyje… :) Todėl “padarėm” tik pusę pirmos dienos teorinio plano… Taigi, apie miestukus.

***

VODNJAN.

Jis nuo Pulos buvo vos už keliolikos km, o mudu, gan stipriai aptingę po pirmų dienos įspūdžių, šį miestuką tik pervažiavom. Papuolėm, rodos, į normalią gatvę, o ji tik siaurėjo, siaurėjo, kol beliko pėsčiųjų zona, o rodyklės mus nukreipė kita kryptim :)

Vodnjan

Vodnjan

Vodnjan – tylus miestukas, turintis tik vieną įdomesnį objektą – 18 amžiaus bažnyčią su eksponuojamomis mumijomis. Šio objekto neieškojom…

***

BALE.

Neplanuotai pakeliui pasimaišęs miestukas, labai labai mažas, tad irgi greit pervažiavom…

Bale

Bale

***

ROVINJ.

Toliau kelelis mus vedė link gražiojo ir išgirtojo Rovinj. Keliai Kroatijoje labai geri, nors plačios tebuvo tik pagrindinės magistralės, o visi kiti geresni keliai atrodė taip:

Keliai Kroatijoje

Taigi, Rovinj. Pėsčiųjų zona, taip pat ir visas senamiestis, išsidėstęs pusiasalyje, todėl labai patogus apeiti. Mašiną priparkavom kiek įmanoma arčiau pėsčiųjų zonos (navigacija rodė tokias zonas), už parkingą nemokėjom, nes buvo sekmadienis. Ir pasileidom į pirmą ilgesnį turnė pėškomobiliu :)

Vos įėjus į pėsčiųjų zoną akis glostė gražūs, spalvoti, nedidukai, Italiją primenantys nameliukai, siuvenyrų parduotuvėlės, ledainės, kavinaitės… Žmonių daug nebuvo, oras – idealus vaikščiojimui, nes nebuvo karšta. Aišku, galėjo būti šilčiau, bet :)

Rovinj

Rovinj

Rovinj

Praėję siauromis gražiomis gatvelėmis, išėjom į uostą – vaizdai iš už kiekvieno kampo rodės gražesni ir gražesni…

Mudu Rovinj

Rovinj

Pasišildę saulutėje, ėjom toliau. Pakeliui pamatėm labai jaukią kavinaitę, tad prisėdom paskanauti kavos… spageti ir sriubos :D

Kavinaitej

Skaitėme, kad Istrijoje – šiame pusiasalyje, kuriame lankomės dabar, labai stipri Italijos įtaka, mat iš šių pakrantės uostų iki Venecijos yra labai trumpas jūros kelias. Todėl ir iš čia, ir iš Venecijos yra organizuojamos ekskursijos. Domėjomės galimybe nuplaukti dienai į Veneciją, tačiau kol kas, kol ne sezonas ir kol nėra privačių plukdytojų, kaina būtų buvusi apie 500 litų abiems pirmyn ir atgal… Ir kelto laikas – vidury mūsų atostogų, kuomet jau mes turėtume būti labai toli nuo šių uostų. Taigi, Venecija palauks :(

Va todėl, kad šis kraštas labai įtakotas Italijos nuo amžių senųjų, todėl ir patiekalai čia – picos, spageti, lazanija… yra populiarūs. Labiau Kroatiškų patiekalų turėtų būti keliaujant toliau. Mėsiški patiekalai kavinėse – kosminėmis kainomis…

Kol sėdėjome ir grožėjomės vaizdais, šildėmės saulutėj ir skanavom pietus, prie mūsų pradėjo suktis vietinės katės. Nekniaukė, tik gražiai stebėjo kaip valgėme. Galiausiai viena pasisuko prie kuprinės, padėtos ant žemės, ir… myžtelėjo :D O vargeli, kvapo neatsikratėm visą likusį kelionės laiką. Laimė, kuprinė gera, neperšlampa, tad tik kvapas vidun pateko, ne skystis :D

Su tokiais “kvapniais” nuotykiais pavalgę, ėjom toliau grožėtis Rovinj’u. Vėl siauros gatvelės, erdvės su kavinaitėmis…

Rovinj

Rovinj

Rovinj

Po truputį kopėm į kalną, ant kurio – garsioji ir iš toli gerai matoma Rovinj St. Euphemia bažnyčia. 

St. Euphemia church

St. Euphemia church

Žemyn nuo kalno leidomės garsiąja Grisia gatve – tai siaura, laiptuota menininkų galerijų, siuvenyrų parduotuvių gatvelė.

Grisia street

Grisia street

Grisia street

Grisia street

Iš Grisia gatvelės kairėn ir dešinėn sukdavo daugybė skersgatviukų, o juose – tarytum kitas gyvenimas, be jokių galerijų ir kitų turistinių priedų.

Salia Grisia street

Salia Grisia street

Nusileidę nuo kalno, vėl papuolėm į siauras gatveles, kavinaičių erdves…

Kavinaiciu erdves

O kelionės pabaigai radome tai, nuo ko “turėjome” pradėti – senuosius miesto vartus :D Taigi, apėję šiek tiek senamiesčio, garbingai iš jo išėjome :) Kaip vėliau matysime, kiekvieno miestukas turės tokius vartus ir ant daugumos jų vis dar išlikęs Venecijos imperiją (turbūt?) simbolizuojantis liūtas.

Miesto vartai

Pasivaikščioję gerą gabalą, grįžom į gražiąją krantinę paskanauti ledų – gal bus tokie skanūs kaip Italijoj…?

Ragaujam ledus

Dar šiek tiek pasisukiojom aplink…

Rovinj

Rovinj

Tiesus namas

…ir pajudėjom toliau pagal planą. Link Vrsar miestuko, pakeliui aplankant kažkokį tai Lim Fjord.

Rovinj tai tikrai gražus miestas. Tikrai vertas pagyrų, kurias radome internete, Novaturo kataloguose, forumuose. Jis yra vienas iš Kroatijos “top sights” – vietų, kurias tikrai verta pamatyti. Ypatingai gražiai jis turėtų atrodyti iš jūros pusės – tokių foto prisižiūrėjome internete… :) Gal kada ir patys įšoksim į kokią jachtą pasigrožėti Rovinj’u iš anos pusės :)

Paliekam Rovinj

***

LIM FJORD.

Skaitėme, kad pakeliui iš Rovinj į Vrsar, yra koks tai nuostabus objektas – Lim Fjord vardu. Važiuojam, kol už akių kliūna pirmosios nuorodos…

Link Lim Fjord

Pasukam iš kelio dėl takelio ir… nieko doro nerandam. Reik suprast, kad tai fjordas, bet vaizdais neypatingas… Todėl apsisukam ir grįžtam į pagrindinį kelią.

Lim Fjord

Pavažiavę šiek tiek, kylam į kalną ir čia jau darosi įdomiau. Randam nemažą parkingą ir apžvalgos bokštelį, prie kurio taip pat iškaba, kad esam patys už save atsakingi :) Bokštelis išlaiko 10 žmonių :D

Bokstelis

Lipam. Visas statinys kliba, nors esam tik mudu :) Stengdamiesi neįsiūbuoti statinio, lėtai judam, nufotkinam vaizdą ir lipam žemyn…

Lim Fjord

Nulipus dar pastebim kioskelius, kuriuose turbūt pardavinėjami siuvenyrai ar pan. Vienas iš jų veikia, prieinam artyn. O ten moteriškė prekiauja namų gamybos rakija (vietine degtine), įvairiomis užpiltinėmis, medumi, sūriu…

Prie Lim Fjord

Duoda ragauti visko net neprašius, o kai pradedam domėtis gėrimais – pila visų po truputį :D Bet darosi vis linksmiau linksmiau… Vairuotojams leidžiama net nulis promilių ten, tad iš mūsų linksmėja tik moteriškė :D O prekeivė šneki, lemena vokiškai kažką, kas trečias žodis angliškas. Po ilgos degustacijos apsistojam ties medaus užpiltine, o kai išgirstam kainą, norisi nemokamai paskanauti dar :D Ką darysi, skanu gi, tai perkam… Nors stipriai permokėjom, nusipirkom. Ir medaus nusipirkom :) Prisiragavę saldžių dalykų, permokėję, bet lauktuvių prisipirkę, keliaujam toliau link Vrsar…

 ***

VRSAR.

Taip pat nedidelis miesteliukas, tačiau suviliojo išeit pasivaikščioti. Miestukuose, rodos, nėra nė gyvos dvasios – ir kur tie visi žmonės sulindę??? Mašinų daug, žmonių nesimato… Pasirodo, šį kaimelį italų Kazanova aprašęs net savo memuaruose!

Vrsar

Vrsar

Privažiavę bokštą, turbūt pagrindinį, išlipam ir einam siaurom gatvelėm. Prieinam labai gražią vietą poilsiui – terasą, kurioje suoliukai, vaizdai iš aukštai į krantinę…

Vrsar

Vaizdai nuo terasos

Mudu Vrsar'e

Vrsar’e tokių terasėlių su gražia panorama buvo bent kelios. Daugiau nė vienam miestuky tiek daug gražių vietų poilsiui nebuvo. Saulė jau ruošėsi panerti į jūrą, todėl reginys buvo dar gražesnis.

 Kitoje terasoje radome meno kūrinį – suolelį su žmonių kontūrais. Kažkodėl iškart norėjosi jį pavadinti sielų suoleliu… :)

Mudu ant sielu suolelio

Terasa

Pasisėdėję ėjom toliau ratu per miestuką link mašinų. Nieko naujo nepamatėm – viduramžių laikų namai, siauros gatvelės, žmonių vos vienas kitas…

Vrsar

Išvažiuoti iš šio miestelio sekėsi sunkiai. Gaila, neįamžinom ženklo, kurio suprasti nepavyko :D Ir plyta, ir vienpusio eismo ženklas, o gatvelės priešais dvi – tai kuris ženklas kuriai gatvei? Netrukus viena mašina pralėkė pro mus, o, galvojam, žiūrėsim, kur važiuos. Po kelių minučių grįžo atgal dairydamiesi, tad supratom, kad važiuoti reik likusia gatvele :D O jos statumas ir siaurumas saldus…

Vrsar

Šiaip ne taip nusileidom į krantinę, iš ten kelią rasti daug lengviau.

Vrsar

Pirma mudviejų diena Kroatijoje baiginėjasi. Esam labai toli nuo ten, kur planavome miegoti. Visa laimė, kad neužsisakėme nakvynės – būtų gaila pralėkti skubant tokius gražius miestukus. Taigi, patraukėm link vieno iš didesnių miestų – Poreč. Jame gal rasime nakvynę…? :)

Paliekam Vrsar

***

POREČ.

Į Poreč atvykstam jau beveik visai tamsoje. Mieste gyvenimas verda, dairomės viešbučių nuorodų, užsukam į vieną… Kainos nelabai skanios, viešbutis su kazino, aplink ne kokia kompanija… Nutariam ieškoti nakvynės pas žmones, taip netrukus išvažiuojam iš centro ir stabtelim prie pirmo užrašo “Apartmani” su tel. numeriu. Skambinam, susikalbam angliškai, ateina žmonės mūsų pasitikti ir gaunam puikų kambariuką už 35 eurus. Pigiau rasti kažin ar pavyks per visą kelionę… Susitvarkom šmutkes, dienos nuotraukas ir skaniai užmiegam Poreč’e :)

[Tęsinys "2-a diena"]

Parašykite komentarą