Kelionė į salą

Ar skaitėte prieš tai buvusį rašinėlį – įžangą į pasakojimą…? :)

***

2010-10-04 pirmadienis. KAUNAS.

Anksti kėlę keliaujam į Vilniaus oro uostą. Be didesnių trukdžių nuskrendam į Prahą, oro uoste susirandam ramesnį “kampelį” ir įsitaisom visoms 8 valandoms iki skrydžio į Atėnus. Smagu oro uoste, sava nuotaika… Gerai, kad radom nemokamą bevielį internetą ir rozetę kompiuterio baterijai, tad laikas neprailgo.

Oro uoste Prahoj

Oro uoste Prahoj

Atėnuose atsiradom beveik prieš vidurnaktį. Oras maloniai šiltas, pagaliau kvepia atostogomis. Susiradom mašinų nuomą, aikštelėj radom savo mašiniuką – Fiat Panda :D Labai greit ją perkrikštijom į Kung Fu Pandą :) Maža, ne galinga, bet mums užteko ir net viršijo lūkesčius :D Vos sutalpinom savo bagažą ir pajudėjom pagrindine mokama magistrale nuo Atėnų link Volos uosto…

Mudviejų moteriška pusė labai greit “nulūžo” po varginančių pastarųjų dienų įspūdžių, o vyriškoji pusė ryžtingai mynė 400 km iki uosto :D Šiame kelyje buvo bent keliolika mokėjimo punktų, kai kurie veikė, kai kurie ne, už malonų kelią paklojom apie -niolika eurų. Tiesa, navigacija vienu metu sudurniavo, o vyriškoji pusė jos paklausė ir pateko į nemokamą, neasfaltuotą kelią, kuris ėjo lygiagrečiai magistralei… ir sakė sumokės daug eurų, kad tik vėl patektų į tvarkingą kelią :D Ta pati navigacija vėliau mus ten ir sugrąžino.

***

2010-10-05 antradienis. VOLOS.

Tipiškas pietietiškas miestas. Keliaujantieji galbūt žino tą specifinį pietiečių miestų kvapą – sunku jį nusakyti, lyg smirdi, lyg ne, bet kai ne kartą patenki į tokį miestą, tas kvapas jau tampa specifinis. Buvo labai ankstus rytas, net nešvito, bet miestas jau budo – daugėjo mašinų, žmonių. Navigacija atvedė iki uosto, išvydom mūsų keltą:

Keltas

Kadangi buvo dar labai anksti, mūsų į keltą nepriėmė, tad susisukom (visa laimė) jau dirbančioje kavinaitėje, išgėrėm ankstyvos rytinės kavos, pasimalėm po uostą ir sulaukėm leidimo lipti į keltą. O ten – tipiškas pietietiškas chaosėlis… Mašinos sugrūdamos taip, kad liečiasi veidrodėliai, jei ką palikai viduje – pamiršk iki kelionės galo.

Dar po geros valandos prasidėjo mūsų kelionė į salą. Iš kelto stebėjome, kaip gražiai aušta graikiškas rytas:

Volos

Kelionė keltu truks 4 valandas. Mudu, žinoma, negalėjom atsigrožėti naujais vaizdais, šalia kelto trasos liekančiomis salelėmis.

***

Pirma stotelė – Skiathos. Tai panašaus dydžio sala kaip ir mūsiškė, tik turinti oro uostą. Jis, beje, vienas įdomesnių pasaulyje, mat nusileidimo takas prasideda tiesiai už paplūdimio! Youtube tikrai galima rasti vaizdelių:) Mudu iš denio stebime, kaip gražiai iš kelto rangosi “fūros”, kaip verda ryto gyvenimas šioje saloje, kaip į keltą “keliauja” paštas ir kitokios graikų kasdienybės detalės.

Skiathos

Skiathos

Pastas

Pajudam tolyn. Išnagrinėti žemėlapiai ir kelto trasa – žinom, kad jau matom “savo” salą, tik kitą jos galą. Tiesa, rytas buvo apniukęs, o tik užsukus už mūsų salos – nušvito saulė :)

Prie Skopelos

Mūsų ši kelionė turėjo mažą tikslą – būtinai aplankyti ypatingą koplytėlę. Mamma mia! filme vestuvių scena filmuota labai gražioje koplytėlėje ant uolos, iš salos ji atrodo įspūdingai, o iš jūros – tik mažas baltas taškelis :) Štai, ką reiškia posakis – iš kurios pusės pažiūrėsi… :D (Bažnytėlę lankysime saloje būdami 4 dieną…) 

Agios Ioannis

***

SKOPELOS.

Pagaliau laipinamės Skopelos miestuky. Ir mudu ištinka kultūrinis šokas. Patekom į vietinę virtuvę, košę, makalynę, rodos, pirmąsyk keliaujam. Vis tik turistiniai maršrutai labai skiriasi nuo to, kai keliauji pats… Šiaip ne taip “turguje” prie kelto radom išvažiavimą, stabtelėjom ramesniam kelio pakrašty. Nors miestelyje tėra vos kelios mašinoms važiuoti tinkamos gatvės, nutarėm nesiblaškyti, o paskambinti į viešbutuką ir paklausti, kaip iki jų privažiuoti. Iš nuotraukų supratome, kad viešbutis ant kalvos. Mūsų pasitikti atvažiavo šeimininkas, tikras stoooras graikas :) Nuvingiavom į kalvą, nuėjom į viešbutuką

Antras kultūrinis šokas. Viešbutis “Thea Home” 1*, bet mielas, jaukus, mažytis, šeimyninis, mus pasitiko kaip “vaikus”, taip visą kelionės laiką ir vadino: “children” :) Kadangi rašėm, jog būsim jaunavedžiai, gavom šampano, po apkabinimą nuo mielos šeimininkės graikės ir nuėjom į kambariuką. Vaizdas per balkoną saldžiai apsvaigino…..

Vaizdas is kambario

Kambarys gražiai dekoruotas, mažutis, bet vietos pakako. Buvo visko, ko reikia – indų, šaldytuvėlis, TV ir visa kita.  Svarbiausia, balkonas su nuostabiu vaizdu.

Kambarys

***

Taip jau nutiko, kad tik išlipę iš kelto, buvom suabejoję savo sprendimu vykti čia. Kažkodėl viskas pasirodė svetima ir nyku, nemiela, nejauku ir visai negražu… Galbūt buvom pavargę :)

Apsipratę kambaryje, pailsėję po netrumpos kelionės ir įspūdžių bei kultūrinio šoko, išėjom mudu į Skopelos miestuką laimės ir maisto ieškoti :) Oras pasitaisė, dangus išgiedrėjo, saulė vakarop maloniai švietė, viskas po truputį darėsi maloniau ir artimiau…. ir panašu į tai, ko tikėjomės!

Skopelos

Skopelos

Skopelos

Skopelos

Neilgai trukę supratom, kad jeigu eini gatvele žemyn – pateksi į krantinę ir uostą, o jeigu pasukai ne ten ir kyli aukštyn – ieškok labirinte išėjimo, kad leistumeis žemyn :) Negalvojom, kaip rasim kelią atgal – jeigu ką, juk pareisim aplinkkeliu…

Skopelos

Skopelos

Skopelos

Skopelos

Už kiekvieno namo kampo atsiverdavo vis nauji “labirinto” takeliai arba nuostabūs salos vaizdai. Sutikome daugybę katinų, kačių ir kačiukų :) Priėjome nuostabią terasą…

Skopelos

Pasivaikščioti išėjome popiečio metu, tad žmonės pasirodė tik jau vakarėjant, kai atsidarė parduotuvėlės…

Skopelos

Skopelos

Skopelos Skopelos

Skopelos

***

Tokia buvo mūsų kelionė į salą ir pirma pažintis su Skopelos sala ir miestuku. Turistų buvo vos keli – daug jų išplaukė su tuo keltu, su kuriuo mes atplaukėme. Dauguma viešbučių jau buvo uždarę langines ir laukė kito sezono. Ganėtinai daug radome prekybos centrų, vienas kitas – gan tvarkingi, tad apsiprekinome beveik kaip “Maximoj” ir grįžome į viešbutį saldžiam miegui…

[Tęsinys "1-a diena saloje"]

Parašykite komentarą