Diena Anykščių krašte

gegužės 20, 2012 in Kelionės, Tėvynės grožis

Pasitaikė proga aplankyti Anykščiuose esantį Siauruką :) Iš anksto rezervavome bilietus maršrutui Anykščiai-Rubikių ežeras-Anykščiai (kaina 20 lt žmogui) ir ankstų sekmadienio rytą (8:30 val.), susipakavę iškylos reikmenis, išdundėjome Anykščių link. 

Siaurukas iš stoties pajuda 11 val., patikėjome navigacija, kad keliausim ilgai (apie 2 val.), o nuvykom daug greičiau, tad dar teko šiek tiek palaukti, kol susodino į vagoną… Nuobodu nebuvo, nes stoties darbuotojai, apsirengę senoviniais kostiumais, papasakojo Siauruko istoriją, iš mergaitės nusipirkome ledų, apžiūrėjome autentišką stotį :)

Siauruko stotis

Siauruko stotis

Siaurukas

Siauruko stotis

Siauruko stotis

Siauruko stotis

Siauruko stotis

Siauruko stotis

Siauruko bėgiai tikrai siauri :D Visa stotis tokia jauki, rodos, tyčia kaip miniatiūrinis kultūrinis objektas pastatyta nesenai. Tik viduje esantys senieji užrašai lietuvių ir rusų kalbomis primena, kad stočiai ir Siaurukui – jau daug daug metų…

Traukiniai ateina ir iseina

Atsiimam bilietus

Infostendas

Stoties viduje

***

Ekskursija nedidelė – vos vienas vagonėlis. Kai leidžiama lipti į vagoną, stoties viršininkas suskambina varpu, o per garsiakalbį darbuotoja praneša, kad atvyko traukinys :) Tiesa, kol laukėme traukinio, per garsiakalbius grojo Šabaniausko dainos :)

Nekantraudami pirmieji įšokam į vagonėlį, o kol sulipa ir susėda kiti keliautojai – visas mini vagonėlis siūbuoja :D Viduje karšta, sėdynės siauros… :) Ventiliacijos angos senovinės, atsukamos tokios, gaila, neįamžinom jų.  Kelionėje mus lydės uniformuota palydovė…

Musu vagonelis

Apie 10 minučių kepam vagonėlyje, kol pajudam su labai garsiu traukinio Tūūūūūūtūūūūūūūū! Mūsų išlydėti į lauką išeina visi stoties darbuotojai ir dar pora į vagonėlį turbūt netilpusių turisčių :) Palydovė patikrina bilietus… Traukiniukas juda vos 15km/val greičiu – gali spėt iššokt ir įšokt :D

Judam per tilčiuką, nelabai jauku, paskui per pievas, kalnelius, laukelius… Labai labai lėtai :D Kadangi nutūpėm į patį vagonėlio galą, mėgavomės ir “galinio lango” vaizdais. Vienoj vietoj traukinukas beveik sustojo, o gi kalti ant bėgių nuvirtę medžiai! Vos ne vos prašliaužėm pro juos…

Pro galini langa

***

Iki Rubikių ežero buvo 12 km. Važiavome net 50 minučių :) Pakeliui dar “kirtome” vieną Anykščių gatvę. Deja, šis traukinukas neturi automatinių šlakbaumų, tad prie gatvės sustojome, mašinistas išlipo nuleisti šlakbaumo gatvėje, pervažiavus gatvę vėl sustojome, ir vėl mašinistas  išlipo šlakbaumo pakelti :D Atrakcija turbūt buvo ir automobiliais tuo metu keliaujantiems žmonėms…

Lėtai bedundėdami pamatėme Vasaros rogučių trasą. Ją atsiminėm jau keliaudami į Anykščius – neplanuotai, bet būtinai aplankysime po Siauruko ekskursijos. Trasa iš toli atrodo smagiai, žmonių ant kalno matosi nedaug :) Pakeliui dar “kirtome” keletą žvyrkelių, prie kiekvieno jų garsiai pa’tūūtūūū’tuodami. Ne itin skanus dalykas kelionėje buvo į vagoną per atvirus langelius besiritantys dūmų kamuoliai iš garvežio…

***

Atvykome iki Rubikių stotelės. Gaila, bėgiai čia ir baigiasi. Tiek jų belikę į šią pusę (12 km), dar ekskursijos vyksta ir į kitą pusę – link Troškūnų. Paliksim tai kitam kartui :)

Atvykom

Rubikiu stotele

Prie Rubikių ežero laiko turim porą valandų. Tik iki ežero reikia šiek tiek pakulniuoti. Prie ežero yra ir žuvies patiekalų kavinaitė, bet mes tokių ne mėgėjai, tad su savo turistiniais krepšiais nupėdinom ant pievelės, pasitiesėm paklotėlį, prisivalgėm, pailsėjom, ežere pasitaškėm su visais rūbais ir netrukus jau reikėjo grįžti atgal į traukinuką. Oras pasitaikė tobulas, net per karštas…

Prie Rubikiu ezero

Taigi, vėl susipakavom į dar labiau prikaitintą vagonėlį ir keliavome atgal. Laikas labai greit prabėgo… Į stotį grįžome 14:30 val. (išvykome 11 val.).

Vagonelyje

***

Stotyje dar radom pramogų. Už senojo sandėlio ant kitų bėgių buvo mums jau nelabai pažįstami anų laikų “aparatai” :D – triratis, kurio ratai važiuoja bėgiais, ir drezina (taip sakė, kad vadinasi) :D Kaina norint pasivėžinti – tik 1 simbolinis litas :) Sulipom ant šių “aparatų” ir mudu – su triračiu nelabai saugiai jautiesi, rodos, nuvirsi ant šono :D O su drezina važiuoti gan sunku! Yra ką “papumpuoti”! :D

Ant triracio

Ant drezinos

Drezinos paveikslėlį, beveik panašų į tai, kas buvo ir Siauruko stotyje, radome internete:

Drezina

***

Smagiai pasikultūrinę su Siauruku ir jo “draugeliais”, pajudėjom link Vasaros rogučių trasos. O jau atgal nuo ežero link stoties dundėdami Siauruku pro trasą matėm daugybę žmonių… Nusiteikėm ilgokai eilei.

Mašinų prie rogučių daug nebuvo, o eilės paslaptis tame, kad žmonės perka ne po 1 nusileidimą – beveik visi (ir mes, aišku) turėjo bilietus 10-iai nusileidimų ir leisdavosi patys arba keisdavosi su draugais. Tad kokį pusvalandį teko mums palaukti… Bet pagaliau išaušo ir mudviejų valanda :D Leidomės su GoPro kameryte, tik kol kas video filmukas nesusuktas, jo teks palaukti (nuorodą įdėsime čia vėliau). O rogutės tik iš šono atrodo paprastai :D Pirmą leidimąsi šiek tiek stabdėm, mat nusileidimą gali pats reguliuoti stabdžiais :) O antrą jau lėkėm visu greičiu, trasa vingiuota, yra dėl ko parėkaut ten :D Bet padarėm išvadą – 3 kartus nusileisti pakanka: pirmąkart nesuvoki, kas įvyko, antrąkart jau ateina greičio suvokimas, o trečiąkart tik dar kartą įsitikini greičiu :) Po to jau nebeįdomu.  Leistis su kepure ant galvos rizikinga – matėm, kaip keletas jų skraidė į šonus nuo galvų :)  

Gerai tai, kad į kalną po nusileidimo tave užkelia trosas, nereikia lipti aukštyn :D Ir mažesnis žmogelis visuomet sodinamas priekyje – ten nelabai patogu laikytis, nors ir prisega diržais, atrodo, kad tuoj išskrisi. Gale sėdintis žmogus valdo stabdžius, į rankenas įsikimba, nugara į aukštą atramą įremta, tad patogiau sėdėti…

10-ies nusileidimų kaina 35 lt, bet jeigu leidies dviese rogėse, išeina tik 5 nusileidimai.

Ruosiames

Skrendam

Ilsimes, kol trosas tempia aukstyn

***

Po tokios smagios ir turiningos dienos namo keliavome tyliai – kas sapnų šalyje, kas už vairo :D Dar liko įdomių objektų Anykščiuose, vis žadam ir žadam aplankyti muziejus, praeiti Duonos, Vyno ar Alaus kelius Lietuvos Šiaurėje… Daug dar pramogų laukia tėvynėj :)